0 
Aukštadvario regioninis parkas – tai regioninis parkas pietryčių Lietuvoje, didžioji jo dalis yra Trakų rajone. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį, ekosistemas ir kultūros vertybes. Įspūdingas kraštovaizdis lėmė, kad Aukštadvario apylinkės dar vadinamos Lietuvos Šveicarija. LDK laikais dabartinio regioninio parko teritorijoje ėjo Karališkasis vieškelis, jungęs Vilniaus, Trakų ir Birštono pilis. Palei vieškelį gausu piliakalnių, alkakalnių ir kitų kultūros paveldo objektų.
Aukštadvario regioninio parko lankytojų centras
Aukštadvario regioninio parko lankytojų centre gausite visą reikiamą informaciją apie parką, lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus, pažintines trasas ir poilsio vietas. Lankytojų centre įrengti terminalai, informacija pateikiama interaktyviai, o interaktyvus maršrutų stendas padės išsirinkti kelionės maršrutus.
Gamta
Aukštadvario regioniniame parke yra vaizdingos Dzūkų aukštumos aukščiausios kalvos, o tarp jų telkšo net 77 ežerai. Didžiausias yra Vilkokšnio ežeras. Norintys pasigrožėti įspūdingomis panoramomis turėtų aplankyti Aukštadvario piliakalnį ir Kartuvių kalną.
Velnio duobė
Aukštadvario regioniniame parke yra didžiausia Lietuvoje ir labiausiai lankoma dauba – Velnio duobė. Tai unikalus mitologinis ir sakralinis objektas. Jos gylis net 40 metrų, o duobės dugne yra nedidelė aukštapelkė. Tautosakoje yra sukurta daug pasakojimų ir legendų apie velnio duobę.
Strėvos įgriuva
Strėvos įgriuva, dar vadinama „Zapadla jama“ yra įdomi termokarstinės kilmės duobė. Jos plotas net 1,5 ha. Pasakojama, kad kadaise čia stovėjo smuklė, kurioje švęsdavę velniai. Vieną pasninko naktį velniai šventė vestuves, o pragydus gaidžiui smuklė su visais velniais prasmego. Sakoma, kai Strėvos įgriuvoje ir dabar kartais sklinda keisti garsai.
Aukštadvaris
Aukštadvario miestelyje yra Šv. Dominyko vienuolynas, bažnyčia, dvaras ir parkas, kuriame auga 1,3 m skersmens paminklinis poeto Adomo Mickevičiaus ąžuolas. Pasakojama, kad jis mėgdavęs sėdėti po šiuo medžiu, kai lankydavosi pas draugus Aukštadvaryje. Taip pat miestelyje yra pirmoji Lietuvoje upėtakių auginimo tvenkinių sistema.
Aukštadvario piliakalnis
Aukštadvario pietvakariniame pakraštyje, Verknės kairiajame krante stūkso Aukštadvario piliakalnis. Žmonės čia įsikūrė II – I a. pr. Kr., o X-XIV a. ant piliakalnio stovėjo medinė pilis. Atliekant archeologinius kasinėjimas piliakalnio papėdėje rasti senos gyvenvietės likučiai, papuošalai, juvelyro dirbtuvė, metalo lydimo krosnelių liekanų, strėlių, ietgalių.
Skrebio miško pažintinis takas
Skrebio miško 3 km ilgio žiedinis pažintinis takas yra vienas įdomiausių Aukštadvario regioniniame parke. Keliaudami kalvotais Skrebio miško keliukais aplankysite liepinį skroblyną, seną ąžuolyną, Mošos piliakalnį ir Mošos pilkapius bei šaltiniuota Mošios upelį.
Protėvių takas
Rimties žygiuotojams skirta 9,5 km ilgio pažintinė trasa „Protėvių takas“. Eidami ja susipažinsite su Bagdanonių ir Spindžiaus kraštovaizdžio draustinių gamtos ir kultūros objektais. Kelionę siūloma pradėti Strėvos kaime ir pasigrožint sengirės miškais keliauti pro Strėvos senkapius, mitologinę Karališkąją virtuvę, Strėvos pilkapius, stepinę pievą, ežerą Akutę.
Žaliasis takas
Pažintinis pėsčiųjų „Žaliasis takas“, kurio ilgis 7,5 km, susipažindins su Spindžiaus mišku, išvysite nuostabų ežerų ir pelkučių kraštovaizdį. Pailsėsite prie Stankos, Spindžiaus ir Spindžiuko ežeriukų ar Strėvos upės. Aplankysite Strėvos įgriuvą ir Drabužininkų pilkapius.
Pramogos gamtoje
Strėvos ir Verknės aukštupiuose galima grožėtis apylinkėmis plaukiant baidarėmis. Žvejoti geriausia Spindžiaus, Drabužio ir Šamuko ežeruose, Verknės bei Strėvos upėse. Dviratininkams galima rinktis iš trijų maršrutų: „Po Aukštadvario miestelį“, „Žaliasis takas“ ir „Pro Velnio duobę“. Aukštadvario regioniniame parke įrengta daug stovyklaviečių, poilsiaviečių ir kempingų, daugelis ežerų yra tinkami maudytis.
