0 
Gedimino pilies bokštas – populiariausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Užlipę į Gedimino pilies bokštą pamatysite gražiausią Vilniaus miesto, aplinkinių miškų ir parkų panoramą. Išvysite raudonus Vilniaus stogus, siauras senamiesčio gatveles ir bažnyčių bokštus, taip pat dangoraižius kitoje Neries upės pusėje. Ypač įspūdingi vaizdai atsiveria leidžiantis saulei. Ant bokšto plazdanti vėliava primins, kad Gedimino pilies bokštas – svarbiausias Vilniaus ir visos Lietuvos simbolis.
Kaip rasti?
Į Gedimo pilies bokštą galima pakilti istoriniu taku nuo Vilnelės pusės arba pasikelti keltuvu iš vidinio Senojo arsenalo kiemo. Keltuvo kaina:
- aukštyn ir žemyn – 2 Eur,
- į vieną pusę – 1 Eur.
Artimiausia automobilių parkavimo vieta – T. Kosčiuskos g. 1A.
Darbo laikas
Kasdien nuo 10 iki 20 val.
Bilietų kainos
Žiemos sezono metu (nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.):
- 6 Eur - suaugusiems;
- 3 Eur - lengvatinis bilietas;
- 9 Eur – šeimos bilietas (1 suaugęs ir 1 - 4 nepilnamečiai vaikai);
- 15 Eur – šeimos bilietas (2 suaugę ir 1 – 4 nepilnamečiai vaikai).
Vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.):
- 8 Eur suaugusiems;
- 4 Eur – lengvatinis bilietas;
- 13 Eur – šeimos bilietas (1 suaugęs ir 1 - 4 nepilnamečiai vaikai);
- 20 Eur – šeimos bilietas (2 suaugęs ir 1 – 4 nepilnamečiai vaikai).
Lengvata taikoma mokiniams, studentams, pensininkams. Ikimokyklinio amžiaus vaikai Gedimino pilies bokštą lanko nemokamai.
Pastato istorija
Gedimino pilies bokštas, statytas XIV a. – XV a. pradžioje, yra vienintelis išlikęs Vilniaus aukštutinę pilį saugojęs bokštas. Taip pat tai vienintelis gerai išlikęs gynybinės architektūros statinys Lietuvoje, menantis gotikos epochą. Iš pradžių bokštas buvo keturių aukštų, paskui jis ilgą laiką stovėjo nenaudojamas, pastatas iro ir XIX a. ketvirtasis aukštas sugriuvo. Rusijos imperijos okupacijos laikais viršutiniai du bokšto aukštai buvo nuardyti.
1838 m. čia pastačius medinį pastatą buvo įkurtas pirmasis telegrafas Vilniuje, virš kurio plevėsavo Rusijos imperijos vėliava. Tuo metu tai buvo aukščiausias statinys Vilniuje. XIX a. pabaigoje Gedimino pilies bokštas tapo priešgaisrinės miesto apsaugos postu.
1920 m. buvo išvalyti griuvėsiai ir pašalintas medinis antstatas, tačiau bombardavimai per Antrąjį pasaulinį karą vėl apgriovė pastatą ir sutrukdė atstatymo planams, tačiau pasibaigus karui jis buvo greitai atstatytas.
Pirmą kartą Lietuvos vėliava bokšte iškelta 1919 m. sausio 1 d., todėl dabar šią dieną minime Lietuvos vėliavos dieną.
Muziejus Gedimino pilies bokšte įkurtas 1960 m.
Ekspozicija
Gedimino pilyje įkurta ekspozicija supažindina su politinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro Vilniaus istorija. Kildami siaurais sraigtiniai bokšto laiptais susipažinsite su Vilniaus pilių istorijos raida, pamatysime karybos atributus ir senuosius baltų papuošalus.
Ekspozicijoje rasite:
- XIV – XV a. kryžiuočių patrankų sviedinius;
- XIV - XV a. vieną iš dviejų Lietuvoje rastų arbaleto strėlių su antgaliais;
- Baltiškos svastikos simboliu puoštą apeiginį kirvelį, padarytą iš rago;
- 1322-1323 metais kunigaikščio Gedimino Europos pirkliams ir popiežiui Jonui XXII rašytus laiškus;
- Interaktyvioje ekspozicijoje patirsite pilies ir miesto raidos pokyčius nuo XIV iki XXI a., išgyvensite kryžiuočių antpuolį, pamatysite miesto augimą Renesanso laikotarpiu ir Aukštutinės bei Žemutinės pilių vaizdą XVIII a., kuomet jos buvo praradusios politinę svarbą;
- Interaktyvią Baltijos keliui skirtą instaliaciją, kuri primins istorinius 1989 m. įvykius, kuomet nuo Vilniaus iki Talino rankomis susikibo beveik 2 milijonai žmonių.
