Glitiškių kaime, esančiame 5 km nuo Paberžės Vilniaus rajone, ant Širvio ežero kranto stovi nuostabaus grožio Glitiškių dvaras, nuo 1992 m. įregistruotas kultūros vertybių registre ir turintis valstybės saugomo objekto statusą.
Istorija
1483 m. šioje vietoje buvo pastatyti gražūs vieno aukšto maumedžio dvaro rūmai, kurie Glitiškėse stovėjo iki XIX a. vidurio. 1756 m. dvarą įsigijo Mikalojus Jelenskis ir Jelenskiai valdė jį iki Antrojo pasaulinio karo. 1860 m. senųjų rūmų vietoje Kazimieras Jelenskis pastatė dviejų aukštų neogotikinius rūmus, suprojektuotus architekto Agustino Kosavskio. Pirmojo pasaulinio karo metais kazokas besiveržiant vokiečių kariuomenei gavo įsakymą dvarą sudeginti, bet jis už 5 rublius buvo papirktas to nedaryti ir rūmai išliko. Antrojo pasaulinio karo metais dvare buvo įsikūrę vokiečiai, kurie čia įrengė kalėjimą ir varė spiritą. Paties Kazimiero Jelenskio likimas buvo tragiškas – 1943 m. jis mirė Osvencimo koncentracijos stovykloje.
Sovietų okupacijos metais dvare veikė kolūkių kontoros, vėliau mokykla, o nuo 1996 m. – kultūros centras ir biblioteka.
Dvaras šiandien
Neseniai dvaras buvo restauruotas ir 2023 m. iškilmingai atvertas visuomenei. Buvusios koplyčios patalpose yra Vilniaus etnografinio muziejaus filialas bei meninės dirbtuvės. Dvare veikia koncertų ir renginių salė, keramikos dirbtuvės, organizuojamos ekskursijos, vyksta susirinkimai, būreliai, sporto užsiėmimai. Dvaras pritaikytas šiuolaikinės visuomenės ir vietos bendruomenės reikmėms, išlaikant pusiausvyrą tarp modernumo ir autentiškumo.
Rūmų pastatas
Pagrindinis dvaro rūmų pastatas yra taisyklingo stačiakampio formos. Antrame aukšte virš pagrindinio įėjimo yra ilgas balkonas, kurį supa dekoratyvinė kaltinė geležinė baliustrada. Žiūrint iš Širvio ežero pusės rūmai turi du sparnus: pietvakarinis yra dviejų aukštų, o iš šiaurės vakarų – vieno aukšto. Anksčiau tarp jų buvo platūs laiptai į ežerą, bet XX a. 8 dešimt. čia buvo pastatyta terasa. Vieną iš vidinių dvaro rūmų sieną puošia išlikę autentiški seni mėlynos spalvos freskų fragmentai.
Išlikę pastatai ir atsiminimai apie parką
Šiandien yra išlikę šie vertingi dvaro pastatai: svirnas su arkiniais langais ir nišomis, originali dviejų aukštų ledainė su piramidiniu stogu, arklidės, oficina. Iš kaimo į rūmus vedė kilometro ilgio alėja, apsodinta tuopomis. Anksčiau dvarą supo 12 hektarų parkas su įspūdingais ąžuolais, senomis liepomis, klevais, maumedžiais, eglėmis ir kaštonais.
Glitiškių ąžuolas
Iki šių dienų išliko šalia rūmų augantis 600 metų senumo ąžuolas. Vietiniai gyventojai spėja, kad jis gali būti ir gerokai senesnis – net 1500 metų amžiaus. Jis yra vienas aukščiausių Lietuvoje (apie 28 metrai) ir ketvirtas pagal kamieno storį. Ąžuolas saugomas kaip valstybės gamtos paminklas. Pasakojama, kad prie šio ąžuolo 1831 m. rinkdavosi prieš carinę Rusiją sukilęs dvaro jaunimas.
Išlikusi įdomi istorija apie šiame ąžuole daug metų perėjusią baltų gandrų porą. 1975 m. pavasarį sugrįžę gandrai nutūpė į lizdą, tačiau kelias dienas aplink sukę ratus, nutarė įsikurti kitus. Po kelių dienų įvyko nelaimė, kurią nujautė gandrai, – nulūžo šaka su gandralizdžiu.
Ką patirsite atvykę į Glitiškių dvarą?
Atvykę į Glitiškių dvarą turėsite galimybę pasivaikščioti po dvaro teritoriją, pasigrožėti restauruotais dvaro pastatais, įsiamžinti prie Glitiškių ąžuolo, paiškylauti prie Širvio ežero, išsimaudyti ar pažvejoti, apžiūrėti nedidelį, vos apie 500 gyventojų turintį Glitiškių kaimą.