0 
Atkūrus Lietuvos valstybę 1918 m. Kaunas tapo laikinąja sostine ir ekonominio, kultūrinio bei finansinio šalies gyvenimo centru. Tarpukariu Kaunas diktavo ir architektūros madas Lietuvoje, jame kilo nauji pastatai. Vienas iš įspūdingiausių tarpukario Kaune pastatytų architektūros paminklų yra neoklasicizmo stiliaus Lietuvos banko rūmai.
Architektūra
Tarptautinis konkursas Lietuvos banko pastatui statyti paskelbtas 1924 m. Konkursą laimėjo architekto iš Paryžiaus suprojektuotas pastatas, tačiau jis buvo labai modernus, brangus ir sudėtingas, todėl projektą pataisyti bei papildyti ėmėsi lietuvių architektas Mindaugas Songaila. Jis ir laikomas pastato architektu. Lietuvos banko rūmai K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankryžoje pastatyti XX a. 3-iojo dešimt. pabaigoje. Tai buvo moderniausias pastatas to meto Kaune, nes čia buvo įrengtas centrinis šildymas ir vandentiekis. Lietuvos banko rūmų statybos ir įrengimo kaina taip pat įspūdinga – tais laikais jie kainavo daugiau kaip 6 milijonus litų. Už tokią sumą galima buvo įsigyti toną aukso.
Pagrindinį pastato vestibiulį puošia juodo marmuro jonėninės kolonos, įrengiant rūmus panaudota daug natūralaus marmuro ir Švedijos granito. Pastatą apšvietė daugybė įspūdingų krištolinių sietynų, lubos buvo puoštos rozetėmis.
Lietuvos banko rūmai šiandien tebėra vienas gražiausių Lietuvos pastatų, pasižymintis įspūdingu interjeru ir eksterjeru. Stiliumi ir prabanga Lietuvos banko rūmai neatsiliko nuo to meto pasaulinių finansų centrų pastatų Niujorke, Amsterdame ar Londone.
Lietuvos banko istorija
Lietuvos bankas savo veiklą pradėjo 1922 m., turėdamas vos 5 tarnautojus, o 1928 m. persikėlė į naujai pastatytus Lietuvos banko rūmus. Atidarymo šventė sutraukė visą tuometinę grietinėlę: ministrus, diplomatus, bažnyčios atstovus, kitus žymius asmenis. Atidarymo juostelę turėjo perkirpti prezidentas Antanas Smetona, tačiau jam susirgus, tai padarė jo žmona Sofija Smetonienė. Pirmasis Lietuvos banko valdytojas buvo profesorius Vladas Jurgutis. 1939 m. Lietuvos banke jau dirbo 600 žmonių.
Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, centrinis šalies bankas buvo nacionalizuotas, tačiau rūmai išliko beveik nepakeisti, juose ir toliau veikė bankas. 1990 m. atgavus nepriklausomybę pastatas buvo perduotas Lietuvos bankui. Rūmai buvo rekonstruoti ir restauruoti, atkurtas interjeras ir originalios spalvos. 2003 m. Lietuvos banko rūmai paskelbti kultūros paminklu.
Lietuvos banko rūmai šiandien
Tarpukariu banko operacijų salėje veikė net 48 langeliai, prie kurių buvo aptarnaujami klientai, šiandien veikia vos keletas langelių. Čia įsikūrusios Lietuvos banko kasos, kuriose galima įsigyti kolekcinių monetų, išsikeisti litus į eurus, pasikeisti sugadintus banknotus, o kol laukiate galite prisėsti ant autentiškų krėslų.
Ekskursijos
Lietuvos banko rūmuose Kaune lankytojams organizuojamos nemokamos ekskursijos. Lietuvos banko Pinigų muziejaus tinklapyje skelbiama informacija apie pavieniams asmenims rengiamas ekskursijas. Ekskursijų metu galima pamatyti aptarnavimo salę, nusileisti į rūsyje esančias banko saugyklas bei pamatyti daugiau kaip 3 tonas sveriančias pinigų saugyklos duris, pasigrožėti tarpukario Kauno menininkų paveikslais (tarp jų yra A. Žmuidzinavičiaus, J. Mackevičiaus, J. Vienožinskio darbų), aplankyti Ministro pirmininko Augustino Voldemaro 8 kambarių apartamentus su prieškambariu, biblioteka, oficialių priėmimų patalpomis, pamatyti vieną seniausių liftų Kaune, išgirsti įdomių pasakojimų apie Vladą Jurgutį ir kitus tarpukario laikotarpio Lietuvos banko vadovus. Pastate išlikę daug autentiškų tarpukario laikotarpio detalių: apdaila, parketas, langai, baldai. Taip Lietuvos banko rūmuose Kaune yra įrengtas muziejus, kuriame galima susipažinti su Lietuvoje naudotais pinigais nuo seniausių dienų iki mūsų laikų. Didelį įspūdį paliks posėdžių salė, kurioje buvo priimami Lietuvos finansiniam stabilumui svarbūs sprendimai. Posėdžių salės lubos dekoruotos rytietiškais ornamentais, o kabinete stovi išlikę originalūs banko logotipais puošti krėslai.
