Kėdainių senamiestis

Jei dar neteko lankytis Kėdainiuose, verta nuvykti ir aplankyti unikalų šio nedidelio Lietuvos miesto, įsikūrusio Kauno apskrityje, senamiestį. Šiandien Kėdainių senamiestis pripažintas saugomu urbanistikos paminklu. Reformacijos laikus menanti senoji miesto dalis išlaikė savitą XVII – XVIII a. vaizdą. Kėdainių senamiestis unikalus tuo, kad čia persipina gotikos, renesanso, baroko bei klasicizmo architektūra. Šiandien jame daug jaukių kavinių, restoranų, parduotuvėlių.

Istorija

Sekdami Europos miestų tradicijas miestą XVII a. formavo Lietuvos didikai Radvilos, kuriems Kėdainiai priklausė net 290 metų. Šiame mieste palaidota nemažai šios giminės atstovų.

Miestas pirmą kartą paminėtas 1372 m., o 1590 m. jam suteiktos Magdeburgo teisės. Tai buvo tolerantiška daugiakultūrė vieta. Kėdainiuose gyveno skirtingų religijų (katalikų, stačiatikių ir protestantų) ir tautybių (be lietuvių, mieste buvo gausios žydų, vokiečių ir didžiausia škotų bendruomenė Pabaltijo šalyse) žmonės, buvo gausu intelektualų. Kėdainiuose veikė gimnazija, spaustuvė, keletas bažnyčių, šešios prekybinės aikštės, virš dešimties amatininkų cechų.

Kėdainiai  įdomūs ir archeologiniu požiūriu, nes čia surastos XIV – XV a. medinės gyvenvietės liekanos.

Lankytini objektai

• Rotušė. Renesanso stiliumi rotušė pastatyta XVII a. Tai miesto prestižo, statuso ir reikšmingumo simbolis. Ši rotušė Lietuvos istorijai svarbi tuo, kad yra viena iš trijų Lietuvoje išlikusių senųjų renesansinių rotušių. Šiandien čia veikia Civilinės metrikacijos skyrius. XVII a. rotušėje buvo įsikūrę Magistrato darbo patalpos ir teismo salė, o rūsyje rezidavo budelis ir buvo kalėjimas. Taip pat pastate anksčiau veikė parduotuvės bei buvo įsikūrusi viena pirmųjų Lietuvoje vaistinių.
• Šv. Jurgio bažnyčia. XV a. gotikinė bažnyčia yra seniausias pastatas Kėdainiuose. Legenda byloja, kad anksčiau šioje vietoje buvo pagonių šventykla, o kryžiuočiai iškirto čia augusį mišką ir pastatė katalikų bažnyčią.
• Kėdainių Senosios Rinkos aikštė. XV a. atsiradusi seniausia prekybos aikštė mieste.
• Kėdainių sinagogos. Sinagogų kompleksą sudaro nešildoma vasaros ir šildoma žiemos sinagogos. Vasaros sinagogoje, statytoje XVII a., o po gaisro XVIII a. perstatytoje baroko stiliumi, nuo 2004 m. įsikūrusi dailės mokykla. Žiemos sinagoga mena XIX a., kuomet vyrai ir moterys melsdavosi atskirose sinagogos patalpose, o likusioje pastato dalyje posėdžiaudavo žydų bendruomenės teismas.
• Džiazo gatvė. Pavadinimą ši gatvė gavo nuo čia vykstančio džiazo festivalio. Šiandien ji yra Kėdainių simbolis.
• Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia. Ji pastatyta XVII a. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje yra jos fundatorių kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, kuriame įspūdinguose baroko ir renesanso stiliaus sarkofaguose palaidoti Kristupo Radvilo Perkūno, jo anūko Jonušo Radvilos ir kitų šios giminės atstovų palaikai. 
• Šv. Juozapo bažnyčia. Ši bažnyčia unikali savo medine architektūra. Statyta XVIII a. Šv. Juozapo bažnyčia įkūnija ir medinę tradicinę lietuvių architektūrą, ir baroko įmantrumą. 1963 – 1991 m. bažnyčia neveikė, joje buvo įrengtas Elektros aparatūros gamyklos sandėlis. Šiandien pagal architekto Dainiaus Juozėno projektą restauruotoje Šv. Juozapo bažnyčioje išvysite išlikusius originalius rokoko stiliaus vargonus, įspūdingus paveikslus ir altorių. Prie bažnyčios galėsite apžiūrėti ir medinę varpinę.
• Stiklių namai. Ištaigingi olandiško stiliaus namai, statyti XVII a., šiandien yra vienas labiausiai atpažįstamų Kėdainių simbolių.
• Kėdainių Knypavos Rinkos aikštė. Tai XVII a. aikštė, kurioje tais laikais vokiečių pirkliai supirkinėjo Europoje itin vertintus lietuviškus arklius.
• Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas. Tai tiltas per Nevėžio upę, jungiantis Didžiosios rinkos aikštę su Vilniaus ir Kauno gatvių sankryža kairiajame upės krante, pastatytas 2018 m.