Kernavės piliakalniai ir archeologinės vietovės muziejus

Kernavės piliakalniai – tai penki piliakalniai Kernavės miestelio pietiniame pakraštyje, Širvintų rajone, Neries slėnio dešiniajame šlaite. Nutolę nuo Vilniaus vos 35 kilometrus, gražią dieną jie kviečia ištrūkti iš miesto ir pasigrožėti turtingą istorinę praeitį turinčia vietove, susipažinti su Lietuvos valstybės ištakomis ir pasimėgauti nuostabia Lietuvos gamta.

Kernavės kultūrinis rezervatas

Kernavės piliakalniai yra Kernavės archeologinėje vietovėje, kurioje 1989 m. įkurtas Kernavės kultūrinis rezervatas, apimantis 194,4 hektarus. 2004 m. jis įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje šiandien yra net 18 įteisintų archeologijos, istorijos ir kultūros vertybių.

Kernavės istorija

Kernavės vardas pirmą kartą paminėtas 1279 m. Livonijos ir Hermano Vartbergės kronikose, taigi dar seniau nei dabartinė Lietuvos sostinė Vilnius. Mirus karaliui Mindaugui kunigaikštis Traidenis iš Kernavės valdė Lietuvą ir vienijo baltų žemes. XII – XIV a. Kernavė buvo Lietuvos sostinė. XIV a. pabaigoje miestą užpuolė ir sudegino kryžiuočiai. Po šių įvykių Kernavės pilys atstatytos nebuvo.

Kadangi tai išskirtinę istoriją turinti vietovė, dar nuo 1979 m. Kernavėje nuolat vyksta archeologiniai tyrinėjimai. Tai yra viena geriausiai ištyrinėtą priešistorinių ir viduramžių gyvenviečių Lietuvoje.

Kernavės piliakalniai

Kernavės piliakalnių teritorija – tai vieta, kur gimė Lietuvos valstybė. Kernavės archeologinėje vietovėje yra penki piliakalniai:

• Aukuro kalnas – žemiausias iš piliakalnių ir seniausiai apgyvendinta Kernavės vietovė. Žmonės čia įsikūrė dar I a., o XIII a. ant Aukuro kalno buvo pastatyta kunigaikščio pilis. Manoma, kad jį iš trijų pusių supo vandens prileistas 3 metrų gylio griovys, o jo rytiniame krašte buvo 2 metrų aukščio pylimas. Piliakalnio papėdėje buvo rasta akmenų grindinio liekanų, kuris sutvirtindavo šlaitą, bei daugybė archeologinių radinių, datuojamų net nuo I a.
• Mindaugo sostas. Šiame piliakalnyje rasta V – X a. pastatų liekanų, XIII – XIV a. gynybinės sienos ir sudegusių pastatų liekanų. Šis piliakalnis saugojo Aukuro kalną. Šiandien nuo Mindaugo sosto atsiveria gražiausi vaizdai į Pajautos slėnį ir kitus piliakalnius.
• Lizdeikos kalnas – tai gynybinis priešpilis, kuris saugojo Aukuro kalną iš rytų pusės. Kasinėjant čia rasta židinių, stulpaviečių liekanų, keramikos ir geležies dirbinių.
• Pilies kalnas dar vadinamas Įgulos kalnu. V – X a. čia buvo neįtvirtinta gyvenvietė, XIII – XIV a. šis kalnas buvo labai tankiai gyvenamas. Tyrinėjant pilies kalną buvo rastas lietuviškų ilgųjų lobis.
• Kriveikiškio piliakalnis – spėjama XIII – XIV a. atliko sakralinę funkciją arba buvo žvalgybinės paskirties. 

Piliakalnių papėdėje taip pat atrasti senoji gyvenvietė ir trys kapinynai.

Kernavės archeologinės vietovės muziejus

Kernavės kultūriniame rezervate rastus archeologinius radinius šiandien galima išvysti Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje. Jame pristatoma vietovės istorija nuo jos gyvavimo pradžios iki XIV a. klestinčio amatininkų miesto laikotarpio. Ekspozicija pristatoma moderniai ir interaktyviai. Muziejuje galima susipažinti su eksponuojamų įrankių gamyba bei jų naudojimo būdais. Terminaluose pateikiama informacija apie archeologinę vietovę, Kernavės priešistorę ir viduramžius. Dalis muziejaus ekspozicijos yra po atviru dangumi – čia atkurtas XIII – XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmentas. Įdomu tai, kad lauko ekspozicijos statyboms naudotas tik kirvis – taip atkartota tuometinė technologija.

Muziejaus darbo laikas:

• Balandžio – spalio mėn.: antradieniais 10 – 17 val., trečiadieniai – sekmadieniai 10 - 18 val.;
• Lapkričio – kovo mėn.: antradieniais – sekmadieniais 10 -16 val.

Bilietų kainos:

• 4 Eur suaugusiems;
• 2 Eur lengvatinis bilietas;
• 8 Eur šeimos bilietas (1-2 suaugusieji ir iki 3 vaikų).