0 
Pilininko namas – tai naujausias, jau dvyliktasis Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, duris lankytojams atvėręs 2024 metų kovo mėnesį. Gedimino kalno papėdėje esantis namas statytas 15 – 16 a. Nors šis pastatas yra pačiame istoriniame Vilniaus centre, tačiau visuomenei jis iki šiol buvo uždarytas ir tik dabar vilniečiai bei miesto svečiai gauna galimybę užsukti ir apžiūrėti šį unikalų architektūros kūrinį. Atliekant restauravimo darbus buvo atidengti gotikos ir renesanso epochų laikotarpių mūrai ir puošybos elementai, atkastas rūsys ir požeminiai koridoriai, atidengtos medinės sijinės perdangos ir skliautuotos erdvės su renesansinėmis angomis.
Ekspozicija
Pilininko name lankytojai gali išvysti ekspoziciją „Suprasti Lietuvą“, pristatančią Lietuvos raidą nuo seniausių laikų iki šiandienos. Su šalies istorija supažindinama per skirtingas temas: Kūryba, Tikėjimai, Kovos, Lūžiai, Pasaulio saitai ir Veidai. Tai šiuolaikiškas muziejus, kuriame kiekvienai temai skirta atskira salė, gausu interaktyvių sprendimų ir istorinių eksponatų. Pilininko namo lankytojai supažindinami su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis. Lietuvos istorijos pasakojimas pateikiamas moderniai ir novatoriškai, kad būtų suprantamas tiek užsienio turistams, tiek jaunimui. Ekspoziciją geriau suprasti padės lankytojams siūlomas audiogidas, o išmaniuoju telefonu galėsite nuskenuoti QR kodą ir apie dominančią temą sužinoti daugiau. Muziejuje patirsite, kaip Lietuva atrodė pasaulio kontekste ir kaip čia buvo adaptuojamos, pritaikomos pasaulinės tendencijos.
- Kūrybos salėje sužinosite, kaip Lietuva, nors ir buvo toli nuo didžiųjų žmonijos civilizacijos centrų, mezgė ryšius su pasauliu. Išradingi lietuviai gabeno gintarą į tolimas Europos šalis, Lietuvoje didikų ambicijų dėka suklestėjo baroko menas. Lietuva kultūros židiniuose sukurtus ir išrastus dalykus pratęsdavo, papildydavo ir išplėtodavo savaip.
- Tikėjimų salėje susipažinsite su lietuvių tikėjimu nuo seniausių animizmo laikų. Giliau pažinsite mūsų paskutinę pagonišką valstybę Europoje, kuri tarp krikščioniškų Europos šalių stagnavo politinės ir socialinės raidos srityse. Nors Lietuvos krikštas įvyko vėlai, ilgainiui šalis tapo pamaldžių krikščionių kraštu. Muziejuje susipažinsite ir su lietuviškos kultūros dalimi tapusių žydų, totorių ir karaimų bendruomenių gyvenimu.
- Kovų salėje sužinosite, kaip baltai užkariaudavo naujas teritorijas ir gindavosi. Čia susipažinsite tiek su lietuvių ekspansijos kovomis, tiek su kovomis už nepriklausomybę. Paliečiamos ir holokausto bei pokario pasipriešinimo sovietiniam režimui temos.
- Lūžių salėje lankytojai supažindinami su unikaliu Lietuvos istorijos aspektu – lūžiai ir reformos pasireikšdavo kaip atsilikimą įveikiantis staigus proveržis. Prie tokių greitų pokyčių priskirtini krikščionybės priėmimas, rašto perėmimas viduramžiais, žemės ūkio ir industrinės reformos naujesniais laikais.
- Pasaulio saitų salėje Lietuva pristatoma per nuolatinio judėjimo prizmę. Apžvelgiamos emigracijos, žymių keliautojų, piligrimų ir atradėjų istorijos. Unikali geografinė Lietuvos padėtis lėmė, kad ji tapo vartais tarp skirtingų kultūrų ir vis atsidurdavo geopolitinėse kryžkelėse.
- Veidų salėje pateikiami žymių asmenybių, prisidėjusių prie Lietuvos valstybingumo raidos, portretai. Susipažinsite su kovotojais už laisvę, menininkais ir mokslininkais, įtakingais bažnyčios veikėjais, šalies lyderiais, mecenatais.
Pilininko amatas
Restauruotuose pilininko namo rūsiuose pristatomas pats pilininko amatas. Pasakojama, kaip prieš kelis šimtus metų atrodė bei kuo gyveno Vilnius ir ką veikė egzotiškos pilininko profesijos atstovai. Taip pat supažindinama su pilininkyste ir akmentašyste.
Planuojama, kad pilininko namas bus ne tik muziejus, bet ir edukacijų, koncertų, renginių ir laisvalaikio vieta.
Apsilankymas Pilininko name kainos
- 6 Eur;
- lengvatinis bilietas – 3 Eur;
- šeimos bilietai:
- 1 suaugusiajam su 1 – 4 nepilnamečiais vaikais – 9 Eur;
- 2 suaugusiems su 1 - 4 nepilnamečiais vaikais – 15 Eur.
Darbo laikas
Muziejus dirba antradienį – sekmadienį nuo 10 iki 18 val.
