0 
Vištyčio regioninis parkas yra Pietų Lietuvoje, Vilkaviškio rajone, pasienyje su Lenkija ir Karaliaučiaus sritimi. Vakariniame parko pakraštyje telkšo Vištyčio ežeras, šalia jo yra 282 m aukščio Vištyčio kalva. Vištyčio regioninis parkas lankytojus vilioja unikalia gamta ir įdomiais kultūros paveldo objektais. Įdomu tai, kad nors Vilkaviškio rajono miškingumas pats mažiausias Lietuvoje ir nesiekia 8 proc., Vištyčio regioniniame parke miškai užima net apie 50 proc. teritorijos. Šiam regionui būdingi plačialapių medžių miškai – ąžuolynai su skroblais ir liepomis.
Vištyčio ežeras
Vištyčio ežeras vienas didžiausių ir giliausių ežerų Lietuvoje (ketvirtas pagal plotą), todėl jis dar vadinamas Europos Baikalu. Gana švaraus dugno ežeras tinkamas maudytis ir žvejoti. Prie ežero veikia kempingas, valčių ir vandens dviračių nuomos punktai.
Istorinis paveldas
Nederlingų ir akmenuotų žemių Vištytis nuo seno garsėjo kaip amatų centras. Šiandien čia išlikę du unikalūs technikos paminklai: 1925 m. statytas medinis Vištyčio vėjo malūnas su malūnininko namu ir Vištyčio aliejinė su išlikusia visa XX a. pradžios technologine įranga.
Vištyčio regioninio parko lankytojų centras
Vištyčio regioninio parko lankytojų centras, įsikūręs Vištyčio miestelyje, Vytauto g. 8, kviečia atrasti ne tik lygumų, bet ir kalvotąją Suvalkiją. Lankytojų centre sužinosite, kaip atsirado Vištyčio vardas (suvalkiečiu tarmėje bet koks paukštis gali būti vadinamas vištyčiu), sutiksite vienaragį, pažarstysite grūdus, suskaičiuosite kalvas, išgirsite akmenų istorijas, o lankytojų centro sienose ir grindyse atrasite suvalkietiškus raštus.
Darbo laikas
- Antradienis – penktadienis 9 – 18 val.;
- Šeštadienis 10 – 15 val.;
- Sekmadienį, pirmadienį nedirba.
Pavištyčio piliakalnis
1 km nuo Pavištyčio kaimo stūkso 1 tūkstantmečiu datuojamas Pavištyčio piliakalnis, kurio viršūnėje ir šlaituose išlikę apgriuvę apkasai, o papėdėje telkšo Grabausko ežerėlis. Nuo piliakalnio atsiveria nuostabus vaizdas į Vištyčio ežerą, Romintos girią, Grabausko ežeriuką ir neseniai išaiškintą antrąjį Pavištyčio piliakalnį.
Didysis Vištyčio akmuo
Manoma, kad senovėje Didysis Vištyčio akmuo buvo aukuras. XVIII a. bažnyčios dokumentuose jis vadinamas Švenčiausiosios Trejybės akmeniu, o XIX a. iš Vištyčio kaimo melstis prie šio akmens ateidavo tikinčiųjų procesijos.
Didysis Vištyčio akmuo apipintas padavimais ir mitiniais pasakojimais. Vienas iš jų pasakoja, kad ant šio akmens sėdėjo velnias ir verkė, o akmens įdubimuose susirenkantis vanduo – tai velnio ašaros. Ir šiandien akmuo žavi savo paslaptingumu ir keista išvaizda. Iš toliau akmuo atrodo panašus į milžiniško žvėries kūną su baisia galva, didelėmis akimis ir nosimi. Be to, niekas nežino, kokia jo dalis slypi po žeme.
Šventasis šaltinėlis
Šilelio miške, Vištyčio ežero pakrantėje trykšta Šventasis šaltinėlis. Senovėje žmonės pasakojo, kad jo vanduo stebuklingas: suvilgius juo akis gali praregėti neregys, šaltinio vanduo gydo sunkiai gyjančias žaizdas. Apie paslaptingus išgijimus pasakojama ir šiomis dienomis, yra daug tikinčiųjų gydomąja Šventojo šaltinio galia. Atvykę žmonės ant kalnelio greta šaltinio stato kryželius, jų kasmet daugėja.
Šilelio pažintinis takas
Šilelio pažintinis takas pasideda prie kelio Vištytis – Vyžainis ir ratu vingiuoja vaizdingu Šilelio mišku ir Vištyčio ežero pakrante. Galima rinktis trumpesnę 2,4 km trasą (užtruksite 1,5 val.) arba ilgesnę 3,4 km trasą (užtruksite 2,5 val.). Juo eidami susipažinsite su kraštui būdinga augalija ir gyvūnija. Šilelio pažintiniame take įrengtos informacinės lentelės, atokvėpio vietos patogiose stoginėse, pakeliui galima atsigaivinti Šventojo šaltinėlio vandeniu. Eidami aplankysite Vištyčio regioninio parko lankytojų pamėgtą skardį, “Raganos šluotą”, drevėtus medžius, aukščiausią Vištyčio eglę, sufozinį cirką, regyklą “Vaizdas į Romintos girią”.
