0 
Palangos botanikos parkas, dar vadinamas Birutės parku, yra vienas gražiausių, turtingiausių ir geriausiai tvarkomų parkų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Atostogos Palangoje šiandien neįsivaizduojamos be pasivaikščiojimo šiame parke. Palangos botanikos parkas puikiai tinka jaukiam ir ramiam šeimos poilsiui. Jis užima apie 101,3 ha plotą. Parko teritorijoje takai ir keliai driekiasi net 18 km.
Istorija
Palangos botanikos parkas buvo įkurtas šventojo Birutės miško teritorijoje (šis reliktinis pušynas išlikęs iki mūsų dienų) grafo Felikso Tiškevičiaus iniciatyva 1895 – 1898 m. Simboline parko įkūrimo data laikomi 1897 m. Projekto autorius buvo garsus prancūzų architektas Edouard Fransua Andre. Jis kartu su sūnumi Rene Edouard Andre vadovavo parko kūrimo darbams ir kelias vasaras praleido Palangoje. Įrengti parką jiems padėjo garsus belgų parkų želdintojas Buyssen de Coulon. Kuriant parką Edouard Fransua Andre iniciatyva miške buvo iškirsta dauguma lapuočių medžių, dominuoti paliekant pušis. Praretintame miške vėliau buvo pasodinta daug egzotinių medžių. Kemsynais apaugusios pelkės buvo sunaikintos jų vietoje iškasant tvenkinius. Parkas iki šiol yra išlaikęs originalų parko kūrėjų įsivaizduotą vaizdą.
Rūmai
Tarp tvenkinio ir Birutės kalno stovi grafų Tiškevičių 1897 m. pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai, turintys renesanso, baroko, klasicizmo bruožų. Pastatas statytas pagal vokiečių architekto Franzo Heinricho Schwechteno projektą. Rūmus grafas Feliksas Tiškevičius statėsi nuolatiniam gyvenimui Palangoje. Jo išpuoselėti rūmai 1939 m. buvo pasiūlyti įsigyti Lietuvos Vyriausybei, planuota čia įrengti prezidento reprezentacinę vasaros rezidenciją. Karo ir pokario metais rūmai buvo gerokai apgadinti ir restauruoti tik 1957 m. Parko ansamblis kartu su rūmais nuo 1963 m. paskelbti architektūros paminklais. Šiandien rūmuose įsikūręs Palangos gintaro muziejus.
Ką pamatyti Palangos botanikos parke?
Priešais šiaurinį rūmų fasadą įrengti gėlynai, kasmet stebinantys unikaliomis gėlių kompozicijomis, ir fontanas, stovi Kristaus skulptūra. Priešingoje rūmų pusėje žydi rožynas, su rūmų terasomis sujungtas laiptais. 100 m piečiau nuo rūmų stūkso Žemaičių kalnelis, XIV – XV a. senkapiai ir senovinės gyvenvietės vieta.
Vaikštinėjant Palangos botanikos parke būtina aplankyti legendinį Birutės kalną, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į jūrą. Parke gausu tvenkinių, kuriuose plaukioja antys ir gulbės, įrengti tilteliai ir suoleliai. Taip pat galima aplankyti Lurdą su Marijos skulptūra, įsiamžinti prie Eglės žalčių karalienės skulptūros. Esant prastesniam orui malonu leisti laiką uždaroje Palangos botanikos parko oranžerijoje.
Augalai
Vyraujantis medis Palangos botanikos parke – pušis. Auga daug juodalksnių ir eglių. Kuriant parką daug medžių buvo atvežta iš Berlyno, Karaliaučiaus, kitų botanikos parkų. Iš viso introdukuotų sumedėjusių augalų parke yra net 250 rūšių. Natūraliai augančių žolinių augalų parke yra 370 rūšių. Iš jų 24 rūšys yra retos Lietuvoje.
Renginiai
- Kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį 18.30 parko rotondoje Palangos pučiamųjų orkestras rengia nemokamus koncertus kurorto svečiams.
- Lietuvos liaudies kultūros centro akcija „Visa Lietuva šoka“. Šventėje šokami liaudiški šokiai ir dainuojamos liaudiškos dainos.
- Jurginių šventės „Jurgi, paimk raktus!“ metu koncertuoja folkloro kolektyvai iš visos Lietuvos. Vyksta eitynės su žirgais, renginio dalyviai ieško Šv. Jurgio raktų.
- Birutės parko diena kasmet vyksta vis kita tema. Parko lankytojai yra skatinami prisiminti kurorto istoriją ir ramiai praleisti laiką parke.
